vėdarinis

vėdarìnis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ 1. Nj, Alz, Ps, Šts tinkamas vėdarams dėti: Į vėdariniùs grobus prykiša meisos i laiko Užv. Vėdarinès žarnas išmazgoja, druska ištrina, kad nebūtų smarvės Rz. Kaip nueita ta smarvė nu vėdarìnių grobų, tad jau vėdarus darai Kl. Vėdarìniai grobai dar neiššviesti Štk. ^ Vėdarìnis siuvėjas NdŽ. 2. panašus į vėdarą: Geriau tie trumpi [bulvių] maišai nešiot, kam reik tų vėdarìnių (ilgų) Erž.